Ir aš bėgu vėl
Aš begu, paskutiniu metu savo gyvenimo kitaip pavadinti ir negalėčiau, kaip bėgimu kažkur. Kurie mane skaito seniau, nei kad sis, naujas blogas, žino. Nuo rugpjūčio pradėjau eini naujas pareigas , kas iš esmes yra geriau, siek tiek geresnis darbas, kažkiek didesnis uždarbis ir panašiai. Tačiau be viso to, dar milijonai dalyku, visu pirma tai daugybe dalyku, kuriuos tiesiog reikia išmokti, vėliau prisiminti, nebijoti suklysti ir panašiai. Ir prie viso to, dar reikia pridėti milijona smulkmenų, daugiau lakstymo, komunikacijos ir panašiai. Esu drąsus kvailys kartais, nes kitaip ta pavadinti butu sunku.
Prie mano naujo darbo, laboratorijoje, kuris iš esmes tikrai lengvas, prisidėjo ir papildomi darbai, didesni lūkesčiai. Esme ta, jog iki šiol ir turbūt dar ilgai taip galvosiu, jog man labai prastai su anglu kalba. Kas iš tikrųjų yra tiesa. Mano naujos pareigos reikalauja tos kalbos, žinoma ne tiek daug, jog pabaigti universitetą reikėtų. Tačiau jos tikrai reikia, iškyla klausimu, neaiškumu ir panašiai, kuriuos reikia spręsti dažnai tiesiog čia ir dabar. Ką jau kalbėti apie įvairias užduotis ir panašiai. Ir nors beveik visi mano bendradarbiai su kuriais bendrauju angliškai, sako - tavo anglu kalba tikrai pagerėjo. Tačiau pats to progreso nematau. Taip suprantu praktiškai viską ir visa kita, tačiau. Tas tačiau yra dabar. Kita mėnesi mane siunčia i kursus, valstybinius, oficialius seklu pavyzdžiu kursus. Jie truks pora dienų Kembridže. Ir jie savaime aišku anglu kalba, juos nepraeina anglai, mano vaizeris trys kartus nepraėjo, mano kitas bendradarbis, kuris dirba ten aštuonis metus irgi dukart neišlaikė. O dabar siunčia mane...
Viena vertus aš noriu, man įdomu viskas, čia turbūt natūrali žmogaus būsena, sužinoti kažką naujo, išmokti kažką naujo ir galėti tas žinias vėliau panaudoti. Tačiau yra baime, baime ne neišlaikyti, kas per daug nieko nenustebintu, o baime aplamai pasimesti visame tame reikale. Kitas dalykas, aš ten važiuosiu vienas. Visi kurie važiavo praėjusiais metais, važiavo bent po du. O mane čia kažkaip siunčia viena. Ir čia dar vienas prikolas, kadangi tai darbovietes interesas, aš negaliu vykti savo transportu. Taigi įmonė turi mane nuvežti kažkaip, o kadangi daugiau niekas nevažiuoja, tai mane dabar testuos... Testuos kaip aš vairuoju, tam jog užmesti man įmonės automobili draudimui, jog aš galėčiau naudotis įmonės transportu ir žinoma nuvažiuoti i ten pats. Ir čia vėl prikolas, aš vairuoju, viskas kaip ir gerai, bet vairuoju automatine pavarų dėžę turinti automobili. Lietuvoje, per atostogas teko vairuoti, reikėjo geru penkių minučių, jog įprasčiau vairuoti mechanine pavarų dėže turinčia masina. Čia visos mašinos su mechanine. Pravažinėti reikės valanda ir tada jau sprendimas. Siek tiek keista, anglams to daryti visiškai nereikia. Turi teises, užkabina draudimą ir valio, reikia važiuoji... Bus prikolnai.
Kalbant apie ta mano bėgimo etapą, naujos pareigos stabiliai ramios, paprastai. Tačiau sezoniškumas mano darbe, bei visokie pašaliniai darbai prideda to, jog aš be savo pareigų turiu atlikti paprastai dar daugybe kitu. Nes viena vertus, produkcijos kiekiai kartais būna ganėtinai nedideli, todėl aš turiu daug laisvo laiko, kita vertus aš jau pakankamai ilga laike ten, todėl pakankamai žinau. Sezonui, tam pačiam pikui, mes imam papildomai žmonių, dabar tokiu gal dešimt bendrai. Jie atlieka visokius, tuo metu reikalingus darbus. Ir paprastai tai būna tautiečiai, faktas tas, jog nauji žmones nežino praktiškai nieko. Ir kai paprastai būna, anglu kalbos žinios irgi mažos. Todėl net ir dėl smulkmenų dažnai reikia mano dėmesio. Ir kartais dėl kokios tai smulkmenos man reikia mesti daroma darbą, eiti aiškintis priežastį, kodėl vienas ar kitas dalykas vyksta. Arba tiesiog tautiečiams pasakyti nurodymus ką daryti...
Kitas dalykas, kolega dirbantis aštuonis metus, vienintelis dirba praktiškai viską ir netgi daugiau. Ir neretai ji su daugybe darbu palieka viena, taigi jam reikia pagalbos. Kas iš esmes irgi sudaro ta bėgiojimo etapo dali, nes padedamas jam, įgaunu žinių, kurios kartais praverčia. O ir šiaip nesąžininga iš jo puses... Dėl šių ir kitu priežasčių per praėjusi mėnesi turėjau vos pora laisvu dienų. Gyvenau tokioje rutinoje, jog kartais pirmadienio rytas, man būdavo lygus penktadienio vakarui. Matuojant nuovargio lygi. Dabar siek tiek viskas aprimo, savaitgaliais galiu sau leisti neveikti nieko. Pailsėti, tiesa dabar reikia ruoštis kursams, pertraukomis paskraidyti...
Prie mano naujo darbo, laboratorijoje, kuris iš esmes tikrai lengvas, prisidėjo ir papildomi darbai, didesni lūkesčiai. Esme ta, jog iki šiol ir turbūt dar ilgai taip galvosiu, jog man labai prastai su anglu kalba. Kas iš tikrųjų yra tiesa. Mano naujos pareigos reikalauja tos kalbos, žinoma ne tiek daug, jog pabaigti universitetą reikėtų. Tačiau jos tikrai reikia, iškyla klausimu, neaiškumu ir panašiai, kuriuos reikia spręsti dažnai tiesiog čia ir dabar. Ką jau kalbėti apie įvairias užduotis ir panašiai. Ir nors beveik visi mano bendradarbiai su kuriais bendrauju angliškai, sako - tavo anglu kalba tikrai pagerėjo. Tačiau pats to progreso nematau. Taip suprantu praktiškai viską ir visa kita, tačiau. Tas tačiau yra dabar. Kita mėnesi mane siunčia i kursus, valstybinius, oficialius seklu pavyzdžiu kursus. Jie truks pora dienų Kembridže. Ir jie savaime aišku anglu kalba, juos nepraeina anglai, mano vaizeris trys kartus nepraėjo, mano kitas bendradarbis, kuris dirba ten aštuonis metus irgi dukart neišlaikė. O dabar siunčia mane...
Viena vertus aš noriu, man įdomu viskas, čia turbūt natūrali žmogaus būsena, sužinoti kažką naujo, išmokti kažką naujo ir galėti tas žinias vėliau panaudoti. Tačiau yra baime, baime ne neišlaikyti, kas per daug nieko nenustebintu, o baime aplamai pasimesti visame tame reikale. Kitas dalykas, aš ten važiuosiu vienas. Visi kurie važiavo praėjusiais metais, važiavo bent po du. O mane čia kažkaip siunčia viena. Ir čia dar vienas prikolas, kadangi tai darbovietes interesas, aš negaliu vykti savo transportu. Taigi įmonė turi mane nuvežti kažkaip, o kadangi daugiau niekas nevažiuoja, tai mane dabar testuos... Testuos kaip aš vairuoju, tam jog užmesti man įmonės automobili draudimui, jog aš galėčiau naudotis įmonės transportu ir žinoma nuvažiuoti i ten pats. Ir čia vėl prikolas, aš vairuoju, viskas kaip ir gerai, bet vairuoju automatine pavarų dėžę turinti automobili. Lietuvoje, per atostogas teko vairuoti, reikėjo geru penkių minučių, jog įprasčiau vairuoti mechanine pavarų dėže turinčia masina. Čia visos mašinos su mechanine. Pravažinėti reikės valanda ir tada jau sprendimas. Siek tiek keista, anglams to daryti visiškai nereikia. Turi teises, užkabina draudimą ir valio, reikia važiuoji... Bus prikolnai.
Kalbant apie ta mano bėgimo etapą, naujos pareigos stabiliai ramios, paprastai. Tačiau sezoniškumas mano darbe, bei visokie pašaliniai darbai prideda to, jog aš be savo pareigų turiu atlikti paprastai dar daugybe kitu. Nes viena vertus, produkcijos kiekiai kartais būna ganėtinai nedideli, todėl aš turiu daug laisvo laiko, kita vertus aš jau pakankamai ilga laike ten, todėl pakankamai žinau. Sezonui, tam pačiam pikui, mes imam papildomai žmonių, dabar tokiu gal dešimt bendrai. Jie atlieka visokius, tuo metu reikalingus darbus. Ir paprastai tai būna tautiečiai, faktas tas, jog nauji žmones nežino praktiškai nieko. Ir kai paprastai būna, anglu kalbos žinios irgi mažos. Todėl net ir dėl smulkmenų dažnai reikia mano dėmesio. Ir kartais dėl kokios tai smulkmenos man reikia mesti daroma darbą, eiti aiškintis priežastį, kodėl vienas ar kitas dalykas vyksta. Arba tiesiog tautiečiams pasakyti nurodymus ką daryti...
Kitas dalykas, kolega dirbantis aštuonis metus, vienintelis dirba praktiškai viską ir netgi daugiau. Ir neretai ji su daugybe darbu palieka viena, taigi jam reikia pagalbos. Kas iš esmes irgi sudaro ta bėgiojimo etapo dali, nes padedamas jam, įgaunu žinių, kurios kartais praverčia. O ir šiaip nesąžininga iš jo puses... Dėl šių ir kitu priežasčių per praėjusi mėnesi turėjau vos pora laisvu dienų. Gyvenau tokioje rutinoje, jog kartais pirmadienio rytas, man būdavo lygus penktadienio vakarui. Matuojant nuovargio lygi. Dabar siek tiek viskas aprimo, savaitgaliais galiu sau leisti neveikti nieko. Pailsėti, tiesa dabar reikia ruoštis kursams, pertraukomis paskraidyti...
Komentarai
Rašyti komentarą