Mano atostogos I dalis

Senai senai... Jeigu realiai,tai toks jausmas,lyg viskas dar vakar nutiko. Tačiau mano atostogos realiai pasibaigė jau kiek senokai bemaž prieš trys savaites. Liepos pradžioje pradėjau atostogauti, beveik viska dariau iš sugalvotojo plano. Žinoma nebuvo viskas lygiai taip kaip galėjo. Bet realiai drąsiai galiu vadinti tai geriausiomis atostogomis iki šiol.

Pirma liepos pirmadieni, nusileidęs laikinos sostines oro uoste bei pagaliau nubundėjas iki pasirinkto viešbučio įsitaisiau. Debesuota ir siek tiek keistai slogus oras neskatino labai judėti kažkur, todėl apsivalgyti sugalvojau „maistas į namus“. Radęs keliasdešimt pasiūlymu,išsirinkes pagaliau tai ko noriu,laukiau savo maisto. Kad ta laukiam kažkiek sutrumpinti,junginėjau turbūt metus minimu nereziumuos Lietuviškos televizijos kanalus. Prisipažinsiu buvo keista,puse kanalu transliavo kažką iš Rusijos. Ta prasme vieni rodė kažkokį tai filmai rusu kalba,kiti serialai su vertimu ir t.t. Galvoju,OK. Perjunginėjas kanalus visus kuriuos tik pavyko rasti,supratau kodėl taip yra. :D

Visu pirma bent keli tikrai rusiški kanalai buvo išjungti su pranešimu,jog arba nutraukta dėl LR teises aktu ar kažkas tokio,arba tiesiog nutraukti. Taigi, auditorija taigi niekur nedingo,lietuviški kanalai tai supranta,taigi…

Tiesa galiausiai vis tiek pasilikęs su LRT (dėl vaizdo kokybes) kiek netikėtai sulaukiau ir maisto.

Viskas gražiai supakuota,šilta ir panašiai. Tačiau valgyti vis tiek negaliu,nes nėra įrankiu. Aš suprantu pačia idėja „maistas į namus“ pristatomas paprastai į namus,o jau ten… Ten visi turi įrankius. Teko nesti kubine į Akropoli,nusipirkti vienam naudojimui skirtus įrankius. Dar krūva kitokio maisto,ledu ir panašiai bei traukti atgal. Galiausiai iš užsakyto maisto puse kažkur teko tiesiog išmesti,nes riebaluose skęstantis patiekalas nėra baisiai skanus. Bet ką aš cia apie visokius niekus.

Geras pusdienis kaune ir kitos dienos ryte traukiau link namu. Iš esmes tai buvo kiek ne pagal plana,nes į namus gryzti aplamai aš planavau veliau,savaite veliau. Tačiau staigmenas aš mėgstu,ne pagal plana buvo geris. Geros keturios valandos kelio ir pagaliau pasiekiu Šiaulius. Ten manes laukia draugas,senokai matytas. Gera pusmeti atgal,dar penkiasdešimt kilometru iki namu autobusu tikrai neprailgsta. Prikolindami ir kalbėdami gera valanda kaip akimirka išgaruoja. Pasidejas daiktus,pasisveikinęs su šeima ir šiaip aplinkiniais patraukėm apziureti miesto. Visgi daugiau nei metai nebuvęs,įdomu kas gi naujo.

Gera valanda ir visos naujoves padiskutuotos,sutinkam dar viena drauga,dar viena. Dar belekiek šiaip pazystamu kuriems įdomu ir kaipgi TEN. Po geru poros valandų sugriztam namo ir planuojam išvyka į soda,oras pakankamai geras,saslykai ir gera kompanija – visai smagu. Tas visai smagu prasitęsia iki tiek,jog namo parsirandam sekančios dienos ryte. :D Planas toks,reikia pasimaitinti ir keliauti vėl… O taip tik vakar paliktas Kaunas ir vėl sekanti stotele,bet prieš tai dar siek tiek siauliu. Sukraunu manta kuri reikalinga kelioms dienoms,pasiziuriu ar visi kiti reikiami radangai sudėti ir pirmyn. Kadangi po paros busiu kitoje europos pusėje,su draugu kažkaip netyčia pakalbam ir apie tai.

Kažkokiu netikėtu budu išlenda kalba apie Japonija. Jis visokiu Anime ir aplamai tos puses kultūros gerbėjas,as irgi kazka esu girdejas apie kazka piešto bei kad ju kalba kitokia. O dar kad pas juos televizija bent jau kokybiška ir panašiai,taigi po keliu minuciu as jau googlinu. Taip googlinu kiek kainuoja ta Japonija pajausti,pasirodo nera taip jau ir brangu, penki šimtai pinigu už lėktuvo bilietus dar panašiai siek kapsulei (taip taip,perskaitėt teisingai) porai savaiciu. A tiesa dar kažkiek reikia maistui,transportui ir kitiems reikalams. Davai važiuojam?! Ble,gal ir nieko (čia citata). Ar tai išsipildys pagyvensim pamatysim.

Taip bekalbėdami apie tolima svajone (Japonija) atvažiuojam į siaulius. Čia mano tikslas pavalgyti ir įsigyti kuprine. Nukankam į saules miesta isvaikstom ji visais kampais ir viskas ka pavyksta rasti,tai kuprines su apupienom kainom. Man ji reikalinga tik vienam kartui (meluoju) tai tikrai nemokėsiu 60EU. Galiausiai visai netyčia pavyksta rasti visai padoria kuprine,kuri beje visai man patiko,už varganus 17EU. Perku be jokiu „hmm“ ir einam maitintis...

Vėl geros keturios valandos keliones link Kauno,gerai bent jau tai,kad sikart autobusas turi WI-FI. Fb,muzika ir kiti pasaliniai dalykai leidžia pasiekti kauna gan greitai. Kadangi Kaunas tik tarpine stotele,tai laukiu pakeleives galutiniam šios dienos tikslui – Vilniui. Kelios minutes ir jau plepam,netrukus ir kelione į Vilniu, kadangi vėl as ne vienas,laikas praeina greitai. Vilniuje atsirandam gerokai vakarop, kelios smulkmenos,keli pokalbiai apie kazka ir judam miegot. Rytoj laukia dar viena kelione ir į dar viena nematyta miesta ir netgi dvi valstybes (bent jau oficialiai). Dar karta permetu turimus popierius ar visi bilietai paruošti ir panašiai, ir prisimenu jog nera viskas taip paprasta,kaip kad galėtu. Kadangi keliones partnere yra ne Europos sąjungos tautybes,lėktuvo bilietus reikia atsispausdinti. Šita reikalą paliekam rytui.

Salyginai ankstyvas rytas,traukiam akropolio link, reikia atspausdinti bilietus,po keliu minuciu mes jau laukiam,kol parduotuve atsidarys,jog atlikti šia užduoti. Jau visai netrukus su bilietais rankose imam Uberi ir traukiam oro uosto link. Kadangi dar rytas,oras Sostinėje ganėtinai vėsokas (veliau tai bus tik pliusas ). Nusigaunam į oro uosta,susitvarkom reikiamus formalumus,kadangi keliones partnerei aplamai pirmas skrydis,tai viskas nauja. Bet jokio jaudulio ar baimes nei veide nei kalboje nesimato. Anaiptol jinai visai nori tai išbandyti. Prisėdam laukiamajam laukti informacijos apie tai ties kuriais vartais laukti išvykimo ir visai netrukus pradeda traukti pagyvenusiu Rytu šalies piliečiu (Kinai kaip spėju) is pradziu po kelis,kol galiausiai turbūt visas lėktuvas ju ten buvo. :D Tyliai savęs paklausiau,o kažin jiems čia tik tarpine stotele,ar jie čia atostogavo.

Dar kelios minutes ir jau su minia tautiečiu laukiam kol mus į leis į lektuva,tiesa pasakius kažkaip nepagalvojau,jog skrendančiu į Roma bus tiek daug. O buvo tikrai daug,praktiškai visiškai pilnas lėktuvas. Ir piliečiu is kitu saliu buvo vienetai,beveik visi buvo būtent lietuviaiciai. Saunu,pasirodo nera taip jau blogai su tais Musu tautiečiais,tiek pinigu atžvilgiu tiek aplamai keliavimo. Pagaliau sulauke kol visi piliečiai praeis registracija,gaunam leidima judėti į lektuva. Dar kelios minutes ir mes jau pasiruose skrydžiui. Viktorija žinoma laukia nesulaukia kada tai prasidės,o man tai tiesiog jau vos ne kasdieniška,tai as jau žinau kaip viskas veikia. Jai kadangi viskas nauja,tai įdomu viskas,nuo to kaip stiuardesė praneša evakuacijos plana ir panašiai iki pačio pakilimo.

Visai netrukus kylam,čia vėlgi viskas fainai,nedideli pakratimai tik daugiau įdomumo inesa Viktorijai,o pakilus visokie posūkiai siek tiek suteikia adrenalino pojūti. Geros dvi valandos skrydžio ir mes leidziames Romos Ciampino oro uoste. Ganėtinai nedidelis oro uostas apie gera pusvalandi nutolęs nuo pačios Romos. Vos islipe is lėktuvo pajaučiam Romos vasariška ora. Ganėtinai didelis kontrastas lyginant su rytiniu Vilniumi. Karsciu alsuojantis asfaltas ir ore raibuliuojantis karstis nejučia verčia slėptis. Ir mes mielai ta padarytumėm,bet dar reikia nusigauti į Roma,bet pirma reikia surasti kazka panašaus į autobusa,kuris mus nugabentu į Romoje esančia Termini autobusu stoti.

Kadangi prieš kelione nemažai googlinau ir ieškojau įvairios informacijos apie tai kaip is oro uosto pigiai ir ganėtinai patogiai nusigauti į Romos Termini stoti,teko rasti keliu metu senumo informacija. Kurioje buvo realiai nurodyti visi žingsniai ir panašiai. Tačiau kadangi informacija buvo keliu metu senumo,situacija siek tiek pasikeitusi. Bet visgi. Is esmes vis dar važiuoja praktiškai reguliarus autobusai is oro uosto į stoti už vos 4EU į viena puse. Ir jeigu prieš tai reikėjo atspausdinta bilietą iškeisti kažkur į normalu bilieta,jog šituo autobusu važiuoti. Tai dabar nieko nebereikia,užtenka tiesiog tureti atsispausdinta bilieta ir viskas. Sulaukiat autobuso ir važiuojat. Bet kadangi mes, o tiksliau as to nežinojau,tai teko oro uoste siek tiek paklaidžioti. Tas siek tiek tai kokios 10 minuciu. Galiausiai nueja su minia prie kažko panašaus į stotele,bei sulaukę autobuso ir paklausę kaip ir kas,o galiausiai ir sulaukę reikiamo autobuso viskas buvo ciki. Žinoma autobusas nebuvo labai kokybiškas,atrodė gerokai pavazinetas ir sunkiai atitinkantis reikalavimus važiuoti keliu aplamai. Jau nekalbu apie rudis ir tai jog varvėjo ant sedyniu. Bet suradę ganėtinai sausas sėdimas vietas judėjom link Romos. Gelbėjo tik tai,jog veikė oro kondicionierius,nes oras mums atvykusiems is Lietuvos atrodė sunkiai pakeliamas...