Pavasario kelionės po Anglija

Šeštadienio rytas, akis atmerkiu kelios minutes po šeštos ryto. Jaučiuosi pakankamai pailsėjęs, nors įprasta diena priverstinai atsikelti valanda anksčiau atrodo kitaip. Dušas, pora sumuštinių, patikrinu ar nepamiršau atminties korteles, sekančios baterijos kamerai. Isimetu pinigine, telefoną ir kitas smulkmenas i kuprine ir jau pakeliui.

Vakar (penktadieni) su bendradarbiu sutariam aplankyti Servudo giria. Pamenat Robina Huda? Tai čia tas pats legendinis miškas kuriame jis "siautėjo". Kelio ne taip jau ir daug, vos pora valandų i viena puse.

Susitinkam sutartoje vietoje, šįkart jis vairuoja, man belieka mėgautis kelione. Tos dvi valandos neprailgsta. Pokalbiai apie kažką, apie tai kaip smagu taip, ekspromtu išvažiuoti, visiškai nesvarbu netgi kur. Ir visai nejučiomis pasiekiam ta legendomis apipinta mišką. Informacines lentos ir rodykles nurodo kur čia mums reikia.



Pats miškas kaip miškas, nelabai skiriasi nuo paprasto miško, nežinant kas ir kaip visiškai nebūtu netgi apie ką galvoti. Daugybe senu nuvirtusiu medžių, žinoma įvairūs takeliai puikiai tinkantis pasivaikščiojimui arba pablogėjimui. Tačiau tikrai nieko tokio įspūdingo. Viena vertus ankstyvas pavasaris, viskas aplink pilka, žmonių dar tikrai nedaug. Todėl jokiu atrakcijų ar kažkokios veiklos.

Pagrindinis medis, kuris beje ir buvo rodomas filmuose.

Geras pusvalandis pasivaikščiojimo ir ką, sukam link namu. Kolega nusivylęs, nes tikėjosi daug daugiau. Aš, aš tiesa pasakius net neradau laiko susidaryti kažkokioms tai iliuzijoms. Aš buvau laimingas pakeitęs aplinka, istrukes iš namu ir dar pasivaikščiojimas mišku                                                             gera pusvalandi. O kadangi dar tas miškas su istorija...



Grįžtant atgal vis galvojau, jog kažkaip čia per greitai šiandien. Ta prasme aš buvau nusiteikęs visa diena praleisti kažkur, ar bent jau pusdieni. Siek tiek po dvylikos jau buvau namie. Per pusvalandi nusprendžiau, jog reikia varyti prie juros. Per ta pati pusvalandi netik susiorganizavau planą, kur ir kaip, bet ir įtraukiau kita kolega i savo planą.

Kelios minutes po pirmos ir aš jau kelyje, vykstu pasiimti kolegos, o čia kaip tyčia ir saule pasirodo. Nors rytas buvo toks, lyg tuoj pasirodys lietus. Po pusvalandžio mes jau kelyje link pajūrio. Pora valandų kelio, kelione neprailgsta. Kalbos apie viską ir apie praktiškai nieką, tam kad tiesiog kalbėti ir valio. Pasiekiam Cromer miesteli, kadangi šeštadienis, judėjimas kad ir nedidelis vis tik jaučiasi. Prie juros siek tiek vesiau, tačiau bendrai paėmus oras puikus. Striuke palieku mašinoje, traukiam pakrantes link.

Kaip ir būdinga Anglijos pajūriui, pakrante nuseta daugybe akmenų, ir ganėtinai nedaug smėlio. Tačiau pati pakrante tęsiasi ganėtinai ilga atstuma. Kelios juros ir pakrantes nuotraukos, keli kilometrai pasivaikščiojimo ir traukiam link automobilio. Pakeliui papildome vandens atsargas ir traukiam sekančios pakrantes link. Pagal mano sudaryta planą, reikia aplankyti dar viena miesteli, kuris tai pat sale juros. Ji man rekomendavo draugai, pasak jų man iškart vertėjo ten traukti paliekant Cromer taip ir neaplankyta.

Kelio ne tiek jau ir daug, vos apie penkiasdešimt kilometru. Kiek daugiau nei pusvalandis ir mes jau čia Great Yarmount pavadinimu pasivadinusiam miesteli. Laikas rodo siek tiek po šeštos valandos vakaro, gražiai temsta. Automobili pasistatau pagrindinėje gatvėje prie juros, kadangi jau virs šeštos valandos vakaro, parkavimas nemokamai. Traukiam prie juros. Oras jau daug vesiasnis, todėl šįkart striuke jau reikalinga. Butu puiku netgi turėti ir pirštines, nes rankoms tikrai salta. Save kaltinu už palikta kuprine mašinoje, kurioje galėčiau laikyti fotoaparatą.

Dar keli kilometrai nueiti pajūriu, vėliau pagrindine gatve grįžtant ir ganėtinai pavargęs jau žingsniuoti link mašinos, galbūt pokalbiai, o galbūt šiaip pats faktas, jog tai nekasdieniska. Leidžia jaustis puikiai, pamiršti apie Salantas rankas ir mėgautis puikiai praleista diena. Automobili pasiekiam jau kiek po devintos valandos vakaro, judam link namu. Pakeliui sustojam prie greito maisto užkandinės papildyti skrandžius maistu.

Po keliolikos minučių sotus, pavargę ir ganėtinai laimingi traukiam namu link. Kaip visada kelione namo neprailgsta, namus pasiekiu jau po vidurnakčio. Nuvažiavau apie du šimtus myliu dar apie šimtą keliaujant i Šervuda. Diena tikrai praleista puikiai.