Kelionė į Kembridžą
Milijona kartu sakiau, jog velnias kaip nemėgstu rudens. Čia ruduo dar ilgesnis nei kad įprastai jis buna Lietuvoje. Kadangi žiemos praktiškai čia nebūna, tai ruduo ir pavasaris yra tie du metu laikai, kurie dominuoja. Tamsus ir salti rytai, nepastovus ir saltas vejas, bei žinoma lietus, daug lietaus. Tačiau dejuoti dėl šito tikrai neverta, yra daug blogesniu dalyku...
Taip jau nutiko, jog šia savaite turėjau pakankamai daug streso, salau ir čia ruduo mažai kuom kaltas, o dar ir mažai valgiau, vėlgi dėl tu pačiu aukščiau išvardintu priežasčių. Lapkričio 8-9 dienomis turėjau mokymus, testą ir prie viso to visa tai vyko Kembridže. "Official seed sample course" Viskas vadinasi kažkas panašaus i tai. Mano darboviete siunčia mane įgauti daugiau žinių, bei kad galėčiau atlikti naujas pareigas, taip ir vėl naujas... Prieš pora savaičių sėkmingai su siek tiek įdomia patirtimi praejas vairavimo kursus įmonės automobiliui vairuoti. Antradienio ryte dėl šito siek tiek gailejausi.
Eilinis pirmadienis, siek tiek po pusdienio, keliauju susitikti su žmogumi, kuris man turi įnešti daugiau aiškumo i tai, ką man reikės išmokti, žinoti ir panašiai. Nesitikiu labai daug ko, visu pirma aš mažai bendrauju su juo, visu antra, aš atvykelis. Trečia mano anglu kalba silpna, taigi... Tačiau kiek netikėtai viskas klostosi daug geriau, nei aš galėjau tikėtis. Praktiškai viską suprantu, o jis aiškina super gerai. Dienos pabaigoje jaučiuosi pakankamai daug suzinojas ir žinoma dėkingas. O ir jis duodamas man mini testus suvokia, jog tikrai gerai paaiškino, aš supratau.
Ankstus antradienio rytas, atvykstu i darbą, pasiimu įmones automobili, Nissan Juke, gaunu koordinates ir visokiu popierių krūvą ir palinkėjimą sėkmingai atlikti viska. Kelio ne tiek jau ir daug, telefone įjungta navigacija rodo apie pusantros valandos. Tačiau mane neramina visai kiti dalykai, masina, o jeigu tiksliau, tai mano gebėjimas ja vairuoti. Esu jau kuris laikas automatines mašinos savininkas ir mano mechanines mašinos vairavimo patirtis praktiškai pasibaigė išlaikius teises. Tačiau nėra kur dėtis, aš jau kelyje. Netrukus visai saltas rytas tampa visai karstu man. Sustoju šalia kelio esančioje aikštelėje, nusivelku striuke, o vėliau ir džemperį. Rytinis pikas, praktiškai prie kiekvieno žiedo masinu eiles ir vos judėjimas i prieki. Kaskart jaučiuosi nepakankamai užtikrintas, tai per daug dideles apsukos atleidžiant sankaba, tai aplamai masina dusta... Na kaip ir priklauso, kelione vargais negalais pasibaigė sėkmingai.
Atvykęs turiu dar daugiau nei pusvalandi, nors pirma mintis, kažką suvalgyti. Visas mano kūnas rėkia, jog reikia pailsėti, tiesiog nedaryti nieko. Praktiškai visas tas pusvalandis ir skirtas tam, likus kiek daugiau nei dešimčiai minučių einu i vidų. Angliškas mandagumas ir esu nukreipiamas i sale. Sale ganėtinai nemaža, viskas išdėliota kaip kokiam universitete ar panašiai. Stalai sustumti i keletą eilių, galiausiai vardai ir pavardes prie kiekvieno jų bei papke su informacija.
Patalpoje ganėtinai salta, netrukus praneša, jog šildymo sistema neveikia, viskas kas įmanoma padaryta, įjungti keli elektriniai šildytuvai. Tačiau jų šiai patalpai šildyti kolas tikrai nepakanka. Netrukus susirenka visi tokie kaip aš, pasirodo aš čia jauniausias. Šešiolika žmonių iš skirtingu Anglijos vietų, praktiškai visi anglai. Mano likimo broliu, jeigu jau tiksliau, reikėtų sakyti seserų, dvi. Viena mergina iš Lenkijos, kita gi tautiete.
Keliolika minučių praeina, visi prisistato, gaunam informacija apie tai, kas mūsų laukia ir aplamai kaip ir kas čia vyks.
Pora valandų informacijos apie dalykus kurie praktiškai nauji, jeigu vieni kažkiek girdėti, tai kiti aplamai pirma karta girdimi. Daugelyje atveju suprantu kas ir kaip, tačiau yra temų arba dalyku, kurie man visiškai neaiškus, bandau aiškintis, tačiau... Net ir turima informacija man nesudelioja reikiamo paveikslo. Velniai nematę, negaliu nutraukti, pertraukti visu kursu ir laukti kol man ims ir nusisvies.
Arbatos pertrauka išnaudojus tam, jog kažkiek sušilti, pasidaręs baisiai neskanios kavos, padaręs kelis ratus, kol kiti pareis, bandau skaityti ir suprasti kas man neiasku. Antra dalis daug paprastesne, viskas aišku ir viskas suprantama, kadangi praktiškai viskas apie skaičiavimą, jo taikymą ir panašiai, čia drąsiai saudau atsakymus. Ir čia jau neaiškumu kyla kitiems, jie nesupranta kaip ir kas... Netrukus pietų pertrauka. Svedisko tipo pietus, nieko šilto, viskas salta. Nežinau ar todėl, jog salta, o gal dėl vis dar jaučiamos streso, suvalgau mažai.
Geras pusvalandis ir sekanti dalis, čia irgi beveik viskas aišku, o kas neiasku, dažniausiai suprantu kaip ir kur rasti paaiškinimus, kurie atsako i tai kas neaišku. Gerokai po penktos valandos šios dienos kursą užbaigiam. Ir nors atrodo jau patalpoje kažkiek šilčiau, man 17 laipsniu įspūdžio nedaro. Atejas i automobili visas drebu. Įjungiu šildymą, prasedziu geras dešimt minučių ir važiuoju i viešbutį.
Čia linksmoji dalis, turiu viešbučio koordinates, žinau kaip jis vadinasi, tačiau niekaip negaliu jo rasti. GPS rodo, jog jis čia turi būti, važiuoju viena, antra, trečia karta ir velnias, visur gyvenamieji namai. Kadangi čia Kembridže, pats transporto pikas, tai tie keli mano ratai beieškant viešbučio prasitese iki gero pusvalandžio. Galiausiai suku i kiemą, pagal GPS komanda, užeinu i vidų ir bandau aiškintis kaip čia viskas yra. Ne itin svetingai nusiteikusi namo šeimininke paima mano rezervacijos lapą, pažiūri, taip tai čia. O kas tu? Neilgai trukus esu palydimas i savo kambarį, kambarys puikus, tačiau siek tiek saltokas. Tam jog sušilti, lendu po dušu, padeda keliolikai minučių. Vėliau ir vėl jaučiuosi nekazka. Istraukiu savo krūvas popierių, skaitau, zymiuosi, pasibraukiu..
Ryte jaučiuosi taip, lyg būčiau susirgęs, susikaupiu, sau pasakau, jog tam netinkamas laikas. Tel sušilti prieš išeinant pasinaudoju dušu ir arbata. Pusryčius praleidžiu, ko jau ko, bet valgyti aš mažiausiai noriu. Sėdžių i masina, atvykęs randu kolegas besirenkancius. Dar vienas puodelis, tos velniškai neskanios kavos, judam. Pora valandų dar informacijos, vienus dalykus surasti ir atsakyti paprasta, nes vakar atlikti namu darbai duoda rezultatu. Kiti gi visiškai kosmosas. Arbatos pertraukos metu mane kalbina tautiete, miela moteriškę. Keli apsikeisti žodžiai ir tiek, bet vis tiek malonu. Netrukus prie manęs prieina viena iš organizatorių ir manęs paklausia ar nieko prieš, jog vykstant egzaminui, jinai man duos papildomai puse valandos laiko. Tam, jog aš kaip ne anglakalbis, turėčiau daugiau laiko suprasti klausimus ir i juos atsakyti. Žinoma, kuom aš galiu būti prieš, padekoju ir vėl pirmyn.
Dar gera valanda įvairiu smulkmenų ir aptarimas busimo egzamino, sėdžiu ir galvoju, ok. Nereikia galvoti apie tai kad bus, nes bus taip, kaip bus. Svarbu susikaupti ir nepraleisti smulkmenų, o svarbiausia neskubėti. Bet prieš visa tai, pietų metas. Istorija praktiškai lygi vakar dienai, valgau mažai, gal netgi dar mažiau nei vakar. O tas skirtas pusvalandis pietums, rodos kaip visa diena, niekaip nesibaigia. Galiausiai judam atgal prie sales, ten vyksta pasiruošimas, stalu ir vietų pakeitimas, užduočių paruošimas ir panašiai.
Dar kelios nekantrumo minutes ir viskas. Gaunam informacija prieš egzaminą, jog si egzaminą sudaro trys dalis teorijos ir viena dalis praktikos. Neišlaikius bent vienos dalies, visas egzaminas skaitomas neišlaikytu. Teorijos egzaminas susideda iš septyniolikos puslapiu su įvairiais klausimais iš siu poros dienų informacijos. Praktikos, tai parodyti kaip informacija supratai ir kaip ja sugebi pritaikyti praktiškai. Atlikti praktikos, pasirenkami atsitiktinai sprendžiant teorija.
Viskam atlikti skirtos dvi su puse valandos, man ir porai merginu dar pusvalandi papildomai.
Jau pirmi du klausimai duoda toki šoka smegenims, nes nevisiškai suprantu ko manęs tiksliai klausia. Juos praleidžiu, sprendžiu sekanti, išsprendęs suprantu, jog viskas neteisingai, išbraukiu, parašau teisingai ir tik tada supratau, jog pirmas variantas buvo teisingas. Padarau minutes pertrauka, jog nusiraminti, aš tiesiog skubu. Viskas toliau atrodo pakankamai aišku, skaičiavimus atlieku be kažkokiu dideliu trukdžių. Ir tik vėliau pastebiu, jog už kiekviena skaičiavimą duoda po du taškus, bet tam reikia paaiškinti, kaip tuos skaičiavimus atlieku. Surasau, kaip aš gavau viena ar kita rezautata. Dar keli klausimai kurie visiškai neiaskus. Ieškau informacijos, randu ja, tačiau aš nevisiškai užtikrintas, jog būtent to iš manęs nori. Velniai nematę. Laikas eina ganėtinai greitai, valandos kaip nebuvę, aš vėl grįžtu prie pirmu klausimu, perskaitau gal penkis kart. Neužtikrintai kažką i tai atsakau, pats net nesuprantu, nei kam, nei kodėl.
Neilgai trukus suprantu, jog sprendžiu paskutini puslapi, turiu dar daugiau nei pusvalandi su visais, o man liko vos pora klausimu. Ir čia kaip tyčia būtent klausimai iš temų, kur vakar aš nieko nesupratau. Spėju, tiesiog spėju. Geriau turėti 50/50 tikimybe pataikyti, nei kad neatsakyti visai. Viskas, pabaigta. Pora minučių pertrauka ir tuomet patikrinimas. Patikrinimas nieko naujo neduoda. Atsakiau teisingai i tai, ką aš supratau, kur žinojau ir kur bei ką radau. Kitur arba pataikiau arba ne. Skaičiuoju galimus gauti balus. Pirma dalis, turbūt susimoviau. Antra dalis, praktiškai 26/28, trečia dalis, turėčiau gauti ta reikiama 80%. Atiduotu testą vertinimui, sėdžiu ir laukiu kol mane pakvies praktikai.
Ilgai laukti netenka, netrukus aš jau atlieku praktika, egzaminuotojas matydamas iš kur aš atvykau, užmezga pokalbi. Viena vertus, jog atsirastu kažkoks ryšis, kita vertus, jog aš mažiau jaudinciausi. Praktika praeina puikiai, buvo momentas, kuomet praleidau viena svarbu etapą, tačiau pats ta pastebėjau ir atlikau viską iš naujo teisingai. Abiejų užduočių egzaminuotojai sako, jog viskas bus ciki, jog iš mano poros dienų atsakymu jie mato, kad suprantu dauguma dalyku ir panašiai. Tačiau, jie ir privalo taip sakyti. Padekoju jiems, pasiimu savo daiktus ir palieku daugiau nei puse kolegų sprendėsi egzaminą.
Šiek tiek po trijų dienos, manęs laukia dar ganėtinai ilga kelione namo, tačiau viskas ko aš noriu, miego... Poros valandų kelione vėlgi šiek tiek su įtampa, tačiau jau daug mažesne nei vakar. Su mašina jau apsipratau, neramino tik šlapias oras ir tai, pavyko išlaikyti ar ne. Tam kad sužinočiau atsakymą į ši klausima reikia laukti pora savaičių.
Kaip ten bebūtų, net jeigu ir neišlaikiau, aš padariau viską ką galėjau, o pasaulis nuo to tikrai nesustos. ;)
Taip jau nutiko, jog šia savaite turėjau pakankamai daug streso, salau ir čia ruduo mažai kuom kaltas, o dar ir mažai valgiau, vėlgi dėl tu pačiu aukščiau išvardintu priežasčių. Lapkričio 8-9 dienomis turėjau mokymus, testą ir prie viso to visa tai vyko Kembridže. "Official seed sample course" Viskas vadinasi kažkas panašaus i tai. Mano darboviete siunčia mane įgauti daugiau žinių, bei kad galėčiau atlikti naujas pareigas, taip ir vėl naujas... Prieš pora savaičių sėkmingai su siek tiek įdomia patirtimi praejas vairavimo kursus įmonės automobiliui vairuoti. Antradienio ryte dėl šito siek tiek gailejausi.
Eilinis pirmadienis, siek tiek po pusdienio, keliauju susitikti su žmogumi, kuris man turi įnešti daugiau aiškumo i tai, ką man reikės išmokti, žinoti ir panašiai. Nesitikiu labai daug ko, visu pirma aš mažai bendrauju su juo, visu antra, aš atvykelis. Trečia mano anglu kalba silpna, taigi... Tačiau kiek netikėtai viskas klostosi daug geriau, nei aš galėjau tikėtis. Praktiškai viską suprantu, o jis aiškina super gerai. Dienos pabaigoje jaučiuosi pakankamai daug suzinojas ir žinoma dėkingas. O ir jis duodamas man mini testus suvokia, jog tikrai gerai paaiškino, aš supratau.
Ankstus antradienio rytas, atvykstu i darbą, pasiimu įmones automobili, Nissan Juke, gaunu koordinates ir visokiu popierių krūvą ir palinkėjimą sėkmingai atlikti viska. Kelio ne tiek jau ir daug, telefone įjungta navigacija rodo apie pusantros valandos. Tačiau mane neramina visai kiti dalykai, masina, o jeigu tiksliau, tai mano gebėjimas ja vairuoti. Esu jau kuris laikas automatines mašinos savininkas ir mano mechanines mašinos vairavimo patirtis praktiškai pasibaigė išlaikius teises. Tačiau nėra kur dėtis, aš jau kelyje. Netrukus visai saltas rytas tampa visai karstu man. Sustoju šalia kelio esančioje aikštelėje, nusivelku striuke, o vėliau ir džemperį. Rytinis pikas, praktiškai prie kiekvieno žiedo masinu eiles ir vos judėjimas i prieki. Kaskart jaučiuosi nepakankamai užtikrintas, tai per daug dideles apsukos atleidžiant sankaba, tai aplamai masina dusta... Na kaip ir priklauso, kelione vargais negalais pasibaigė sėkmingai.
Atvykęs turiu dar daugiau nei pusvalandi, nors pirma mintis, kažką suvalgyti. Visas mano kūnas rėkia, jog reikia pailsėti, tiesiog nedaryti nieko. Praktiškai visas tas pusvalandis ir skirtas tam, likus kiek daugiau nei dešimčiai minučių einu i vidų. Angliškas mandagumas ir esu nukreipiamas i sale. Sale ganėtinai nemaža, viskas išdėliota kaip kokiam universitete ar panašiai. Stalai sustumti i keletą eilių, galiausiai vardai ir pavardes prie kiekvieno jų bei papke su informacija.
Patalpoje ganėtinai salta, netrukus praneša, jog šildymo sistema neveikia, viskas kas įmanoma padaryta, įjungti keli elektriniai šildytuvai. Tačiau jų šiai patalpai šildyti kolas tikrai nepakanka. Netrukus susirenka visi tokie kaip aš, pasirodo aš čia jauniausias. Šešiolika žmonių iš skirtingu Anglijos vietų, praktiškai visi anglai. Mano likimo broliu, jeigu jau tiksliau, reikėtų sakyti seserų, dvi. Viena mergina iš Lenkijos, kita gi tautiete.
Keliolika minučių praeina, visi prisistato, gaunam informacija apie tai, kas mūsų laukia ir aplamai kaip ir kas čia vyks.
Pora valandų informacijos apie dalykus kurie praktiškai nauji, jeigu vieni kažkiek girdėti, tai kiti aplamai pirma karta girdimi. Daugelyje atveju suprantu kas ir kaip, tačiau yra temų arba dalyku, kurie man visiškai neaiškus, bandau aiškintis, tačiau... Net ir turima informacija man nesudelioja reikiamo paveikslo. Velniai nematę, negaliu nutraukti, pertraukti visu kursu ir laukti kol man ims ir nusisvies.
Arbatos pertrauka išnaudojus tam, jog kažkiek sušilti, pasidaręs baisiai neskanios kavos, padaręs kelis ratus, kol kiti pareis, bandau skaityti ir suprasti kas man neiasku. Antra dalis daug paprastesne, viskas aišku ir viskas suprantama, kadangi praktiškai viskas apie skaičiavimą, jo taikymą ir panašiai, čia drąsiai saudau atsakymus. Ir čia jau neaiškumu kyla kitiems, jie nesupranta kaip ir kas... Netrukus pietų pertrauka. Svedisko tipo pietus, nieko šilto, viskas salta. Nežinau ar todėl, jog salta, o gal dėl vis dar jaučiamos streso, suvalgau mažai.
Geras pusvalandis ir sekanti dalis, čia irgi beveik viskas aišku, o kas neiasku, dažniausiai suprantu kaip ir kur rasti paaiškinimus, kurie atsako i tai kas neaišku. Gerokai po penktos valandos šios dienos kursą užbaigiam. Ir nors atrodo jau patalpoje kažkiek šilčiau, man 17 laipsniu įspūdžio nedaro. Atejas i automobili visas drebu. Įjungiu šildymą, prasedziu geras dešimt minučių ir važiuoju i viešbutį.
Čia linksmoji dalis, turiu viešbučio koordinates, žinau kaip jis vadinasi, tačiau niekaip negaliu jo rasti. GPS rodo, jog jis čia turi būti, važiuoju viena, antra, trečia karta ir velnias, visur gyvenamieji namai. Kadangi čia Kembridže, pats transporto pikas, tai tie keli mano ratai beieškant viešbučio prasitese iki gero pusvalandžio. Galiausiai suku i kiemą, pagal GPS komanda, užeinu i vidų ir bandau aiškintis kaip čia viskas yra. Ne itin svetingai nusiteikusi namo šeimininke paima mano rezervacijos lapą, pažiūri, taip tai čia. O kas tu? Neilgai trukus esu palydimas i savo kambarį, kambarys puikus, tačiau siek tiek saltokas. Tam jog sušilti, lendu po dušu, padeda keliolikai minučių. Vėliau ir vėl jaučiuosi nekazka. Istraukiu savo krūvas popierių, skaitau, zymiuosi, pasibraukiu..
Ryte jaučiuosi taip, lyg būčiau susirgęs, susikaupiu, sau pasakau, jog tam netinkamas laikas. Tel sušilti prieš išeinant pasinaudoju dušu ir arbata. Pusryčius praleidžiu, ko jau ko, bet valgyti aš mažiausiai noriu. Sėdžių i masina, atvykęs randu kolegas besirenkancius. Dar vienas puodelis, tos velniškai neskanios kavos, judam. Pora valandų dar informacijos, vienus dalykus surasti ir atsakyti paprasta, nes vakar atlikti namu darbai duoda rezultatu. Kiti gi visiškai kosmosas. Arbatos pertraukos metu mane kalbina tautiete, miela moteriškę. Keli apsikeisti žodžiai ir tiek, bet vis tiek malonu. Netrukus prie manęs prieina viena iš organizatorių ir manęs paklausia ar nieko prieš, jog vykstant egzaminui, jinai man duos papildomai puse valandos laiko. Tam, jog aš kaip ne anglakalbis, turėčiau daugiau laiko suprasti klausimus ir i juos atsakyti. Žinoma, kuom aš galiu būti prieš, padekoju ir vėl pirmyn.
Dar gera valanda įvairiu smulkmenų ir aptarimas busimo egzamino, sėdžiu ir galvoju, ok. Nereikia galvoti apie tai kad bus, nes bus taip, kaip bus. Svarbu susikaupti ir nepraleisti smulkmenų, o svarbiausia neskubėti. Bet prieš visa tai, pietų metas. Istorija praktiškai lygi vakar dienai, valgau mažai, gal netgi dar mažiau nei vakar. O tas skirtas pusvalandis pietums, rodos kaip visa diena, niekaip nesibaigia. Galiausiai judam atgal prie sales, ten vyksta pasiruošimas, stalu ir vietų pakeitimas, užduočių paruošimas ir panašiai.
Dar kelios nekantrumo minutes ir viskas. Gaunam informacija prieš egzaminą, jog si egzaminą sudaro trys dalis teorijos ir viena dalis praktikos. Neišlaikius bent vienos dalies, visas egzaminas skaitomas neišlaikytu. Teorijos egzaminas susideda iš septyniolikos puslapiu su įvairiais klausimais iš siu poros dienų informacijos. Praktikos, tai parodyti kaip informacija supratai ir kaip ja sugebi pritaikyti praktiškai. Atlikti praktikos, pasirenkami atsitiktinai sprendžiant teorija.
Viskam atlikti skirtos dvi su puse valandos, man ir porai merginu dar pusvalandi papildomai.
Jau pirmi du klausimai duoda toki šoka smegenims, nes nevisiškai suprantu ko manęs tiksliai klausia. Juos praleidžiu, sprendžiu sekanti, išsprendęs suprantu, jog viskas neteisingai, išbraukiu, parašau teisingai ir tik tada supratau, jog pirmas variantas buvo teisingas. Padarau minutes pertrauka, jog nusiraminti, aš tiesiog skubu. Viskas toliau atrodo pakankamai aišku, skaičiavimus atlieku be kažkokiu dideliu trukdžių. Ir tik vėliau pastebiu, jog už kiekviena skaičiavimą duoda po du taškus, bet tam reikia paaiškinti, kaip tuos skaičiavimus atlieku. Surasau, kaip aš gavau viena ar kita rezautata. Dar keli klausimai kurie visiškai neiaskus. Ieškau informacijos, randu ja, tačiau aš nevisiškai užtikrintas, jog būtent to iš manęs nori. Velniai nematę. Laikas eina ganėtinai greitai, valandos kaip nebuvę, aš vėl grįžtu prie pirmu klausimu, perskaitau gal penkis kart. Neužtikrintai kažką i tai atsakau, pats net nesuprantu, nei kam, nei kodėl.
Neilgai trukus suprantu, jog sprendžiu paskutini puslapi, turiu dar daugiau nei pusvalandi su visais, o man liko vos pora klausimu. Ir čia kaip tyčia būtent klausimai iš temų, kur vakar aš nieko nesupratau. Spėju, tiesiog spėju. Geriau turėti 50/50 tikimybe pataikyti, nei kad neatsakyti visai. Viskas, pabaigta. Pora minučių pertrauka ir tuomet patikrinimas. Patikrinimas nieko naujo neduoda. Atsakiau teisingai i tai, ką aš supratau, kur žinojau ir kur bei ką radau. Kitur arba pataikiau arba ne. Skaičiuoju galimus gauti balus. Pirma dalis, turbūt susimoviau. Antra dalis, praktiškai 26/28, trečia dalis, turėčiau gauti ta reikiama 80%. Atiduotu testą vertinimui, sėdžiu ir laukiu kol mane pakvies praktikai.
Ilgai laukti netenka, netrukus aš jau atlieku praktika, egzaminuotojas matydamas iš kur aš atvykau, užmezga pokalbi. Viena vertus, jog atsirastu kažkoks ryšis, kita vertus, jog aš mažiau jaudinciausi. Praktika praeina puikiai, buvo momentas, kuomet praleidau viena svarbu etapą, tačiau pats ta pastebėjau ir atlikau viską iš naujo teisingai. Abiejų užduočių egzaminuotojai sako, jog viskas bus ciki, jog iš mano poros dienų atsakymu jie mato, kad suprantu dauguma dalyku ir panašiai. Tačiau, jie ir privalo taip sakyti. Padekoju jiems, pasiimu savo daiktus ir palieku daugiau nei puse kolegų sprendėsi egzaminą.
Šiek tiek po trijų dienos, manęs laukia dar ganėtinai ilga kelione namo, tačiau viskas ko aš noriu, miego... Poros valandų kelione vėlgi šiek tiek su įtampa, tačiau jau daug mažesne nei vakar. Su mašina jau apsipratau, neramino tik šlapias oras ir tai, pavyko išlaikyti ar ne. Tam kad sužinočiau atsakymą į ši klausima reikia laukti pora savaičių.
Kaip ten bebūtų, net jeigu ir neišlaikiau, aš padariau viską ką galėjau, o pasaulis nuo to tikrai nesustos. ;)
Komentarai
Rašyti komentarą