Kartais vien užsimerkti nepadeda
Ryte atsibubes negirdėjau viena ausimi, baisu tiesa pasakius, net vaikščioti reikia priprasti. Pradžioje atrodo, jog pastoviai neša i viena puse. Dar labiau nei negirdėjimas erzino tai, jog aš labai aiškiai girdėjau ką aš kramtau, kaip kalbėdamas garsas ateina iš manęs. Kadangi nieko gero nenutiko per maždaug savaite, skridau i tėvynę gydytis.
Papildomos išlaidos, nevisai malonus "prapūtimas" ir rodos nereikšmingi tyrimai, kraujo ir panašiai. Pasipasakojes savo galvos skausmu istorija, pusiau juokais, pusiau rimtai išgirdau kiek trikdanti dalyką...
Mano ausis po keliu dienų atsigavo, supakavus daiktus grįžau i nauja aplinka, Anglija. Galvos skausmai sugrįžo. Prie viso to atsirado ir kitokiu keistu simptomu. Nedideles keliu milimetru žaizdos, kurios vėlgi atsirasdavo skirtinguose galvos vietose ir skirtingu laiku. Bandžiau tai nurašyti dulkėms. Juo labiau, kad mano darbo aplinka buvo tokia, jog dulkėmis net kvėpuoti iš esmes reikia.
Aš kaip koks vėžlys gyvenau toliau savo kiaute ir bandžiau sau įtikinti, jog viskas gerai. Apie kartais sunkiai pakeliamus galvos skausmus niekam nesakiau, ką ten nesakiau, aš praktiškai niekada to netgi neparodziau. O savo tyla ir kartais per sukastus dantis kenčiantį skausmą pateisindavau miego trūkumu ar panašiai. Kadangi kažkada netikėti ir sunkiai nuspėjami skausmo priepuoliai buvo širdies plote, skausmą išmokau pakęsti.
Nepastebimai bėgo laikas, nežinau ar pripratau, o gal labiau tiesiog nebekreipiau i tai dėmesio. Arba būtent atkreipdamas i tai dėmesį ir taip stipriai bandydamas nuslopinti galvos skausmą, aš nepastebėjau kitu dalyku. Kitos kažkokios ligos simptomu.
Eiline diena mano pasaulyje, aplamai eiline diena darbe. Atlikęs reikalus tualete pastebėjau kraują. Lengvai buvau šokiruotas, o kas nebūtu. Grįžęs namo paskaitinejau krūvas tekstu, blin gal koks hemorojus galvojau sau. Tačiau nebuvo nei kažkokio skausmo, nei aplamai kažko tokio. Gyvenau toliau, laukiau kas bus toliau. Antra, trečia diena, viskas tas pats. Prie viso to dar prisidėjo pilvo skausmas.
Nežinau ar sąmoningai ar tiesiog natūraliai, nustojau valgyti. Galbūt šokas, galbūt dar kažkas. Nuolat jaučiau miego trūkumą, nuovargi, sunkumą. Nieko kito neliko kaip tik kreiptis i gydytojus. Siek tiek nustebau, jog pavyko viskas susitvarkyti praktiškai iškart. Registracija ir priėmimas ta pačia diena. Apžiūra, keturi mėginiai kraujo, gan ilgas pokalbis apie kodėl ir kas gali būti.
Mano nevalgymo laikas artėjo prie beveik savaites, supratau, jog taip ilgiau negaliu. Juo labiau, kad i darbą aš ir toliau ėjau. Pradėjus per prievarta valgyti, supratau jog organizmas nuo kažko arba valosi arba koks tai virusas. Nes viską ką suvalgydavau po pusvalandžio tiesiog išeidavo skystu pavidalu.
Kraujavimas liovėsi, tačiau atsirado kiti simptomai. Nuolatinis pilvo putimas, pilvo skausmas, pilnumo jausmas be jau minėto viduriavimo dar ir staigus skausmo smūgiai. Kurie prasideda pilve ir baigiasi tiesiojoje žarnoje.
Kraujo tyrimai parodė žemą geležies kieki kraujyje, gydytojas tuom pateisino mano nuovargi, miego nuolatini trūkumą ir panašiai. O man labiau rūpėjo iš kur kraujavimas. Jis tuomet atrado kita galima varianta, maisto racioną, skysčiu trūkumą. Ir nežinau ar man tai padėjo nurašyti viską tam, bet tiesos tame būti gali. Nėra ką čia slėpti, maisto racionas pas mane ganėtinai skurdus ir ganėtinai sausas. Esu tinginys, kuris radęs laisvo laiko minute geriau ja praleis prie kompiuterio ar šiaip filmą spoksant. Nei kad gaminant kažką naminio. Skysčiu reikalas irgi toks ant klaustuko. Viena vertus aš tikrai nesuvartoju po du litrus jų per para, kita vertus paprastai vandens aš visai negeriu. Ji keičia arbata geriausiu atveju arba kažkas gazuoto.
Gydytojas pasiūlė pasidaryti echoskopija, nors nežinau kam ir kodėl. Tačiau tam reikia sulaukti eiles, ji čia kažkokiu keistu būdu itin didele. Geriausiu atveju gegužės galas. O kadangi aš dar ir sprendimo tam nepriėmiau, tai šiandien gal jau ir birželi tik sulaukciau. Na ir žinoma nuolatinis kraujo stebėjimas, kas antra mėnesi juo reikės priduoti. Kas be ko vartoti daugiau skysčiu ir i maisto racioną įnešti daugiau sriubų arba skaidulų turinčio maisto produktu.
Net nežinau ko bijau labiau, jog situacija pablogės ar, jog sužinosiu kad man kažkas ne taip. O kol neturiu atsakymo netgi sau. Gyvenu, kol kelis kart per para atsirandantis skausmo smūgiai pilve gyventi labai netrukdo, tol gyvensiu lyg viskas gerai. ;)
Komentarai
Rašyti komentarą