Viena iš tukstančio dienų

...Rodos katik užmerkiau akis, tačiau paranojiška pasąmonė prabudusi mato, jog netrukus laikas keltis. Užmerkiu akis paskutiniam miego etapui, lyg akimirka prabėga geros dvi valandos. Kažkur prie lovos esantis telefonas praneša, jog laikas palikti lova. Vos akies kraštu prasimerkęs siekiu telefono, bandau užtildyti mano ramybe trukdanti žadintuvo pranešimą. Netrukus pamirštu kas mano miegui trukdė, ką sapnavau. Prisėdžiu kelioms sekundėms ant lovos krašto, vėsus kambarys lyg sufleruoja kažką apsirengti.

Tamsa išsklaidau įjungęs kambario šviesas, tyliai stengdamasis nepažadinti kaimynu, savo mieguistu nerangumu bandau apsirengti. Palikes kambarį leidžiuosi žemyn, laikas juda nepastebimai, o mano rytui dar tiek nemažai reikia atlikti. Kiek svirduliuodamas einu i virtuve, kojomis jausdamas saltas plyteles, suvokiu jog nemiegu. Bent jau kažkuri mano dalis. Karstas kavos puodelis butu visai nieko, man sako mano pasąmonė, aš nebandau prieštarauti. Siekiu atmintinai žinomu ingredientu rytiniai kavai. Netrukus jaučiu netik kojomis, uosle ne ką mažiau leidžia susivokti, jog tai realybe. Kava palikes ant stalo einu i dušą.

Ten dar šalčiau nei kad ryte išlipus iš lovos, karsto vandens mase aplieja mano kūną, stoviu kokia minute žiūrėdamas i viena tašką ir kažkur gyliai iškeldamas sau, savo egzistavimo klausima. Greitai i realybe gražina suvokimas, jog liko geros penkiolika minučių ir reikės palikti namus. Gerai garuojanti kūną apgaubia aplinkos saltis, kuris paspartina apsirengimą. Ant stalo laukiantis dar karstas kavos puodelis ir atsitiktinai pasirinktas užkandis, dvi nuo vakar likusios bandeles. Tai rytiniai pusryčiai. Prisėdžiu ant saltos odines sofos, peržvelgiu per naktį bemaž nepasikeitusio pasaulio naujienas.  Nejautomis ištuštinu kavos puodeli, o bandeliu net skonio nepamenu. Laikrodis rodo kiek daugiau nei penkta ryto.

Dalis manęs mielai taip ir neatsikeltu dar kelias valandas, kita dalis, ta kuri šįkart, kaip ir paprastai vadovauja. Stumia prie sekančiu reikalingu atlikti veiksmu. Batai, šiltas megztinis, nuo darbo nutrintos pirštinės, raktai nuo namu, mašinos, monetos pietums. Lyg robotas sudėlioju viska ten, kur viskas ir turėtu būti.  Uždarau namu durys, kelios minutes dar didesnio šalčio, bandant pasalinti apledėjusios mašinos langus. Keliskart drebulys nupurto visa kūną, mašinoje grojanti radiją, tai tik trukdantis tavo ramybe triukšmas. Net nesuvokiu, ar aš pats taip pasakiau garsiai ar tiesiog taip pagalvojau...


...Įžengiu i namus  šeštai valandai įpusėjus i antra dekada. Mane pasitinka ilgiau nei pusvalandi vienas namie buvęs katinas. Tarytum pasisveikina sumiauksėdamas, pasitrina i kelnių apačia man besimaunant batus. Peržvelgiu ant stalo esančią krūva laišku, kažkas ir vėl manęs nepamiršo. Nieko rimto, eilinis banko išrašas, kuris parodo kaip greitai ir kur išgaruoja mano alga. Neująs i vonia nusiplaunu rankas, visur paskui mane sekioja katinas. Lyg nepasitikinti žmona savo vyrą. Gavęs mano dėmesio nusidrebia ant žemės ir meiliai murkia. Persirengiu kasdieniais kaip malda katalikui tapusiais rūbais. Prisėdžiu prie kompiuterio įvertinti pasaulio. Kažkas tarytum prasuka valanda, taip patogu sėdėti, kažkuri mano dalis mielai jau užmigtu. Kita, dar kažkur randa jėgų, be didelio pasipriešinimo einu žemyn. Įjungiu bėgimo takeli, pasileidžiu daugiau nei metus laiko nekeista ir mintinai žinomu dainų sąrašą. Pradedu bėgti, besisukantis skaičiai rodantys nubėgta atstumą ir šone grojanti muzika leidžia bėgti. Bėgti netik man, bet ir mintims, kilometras, antras, po trečio nuovargis pasimiršta. Sustoju ties penkiais. Visa kūną dengia prakaitas, šiek tiek degu.

Dar sunkokai kvėpuodamas pasineriu ir vėsu dušą, netrukus vanduo pasidaro per šaltas. Pakeičiu temperatūra iki daugiau nei pakankamos,  dar viena diena baigėsi. Pasineriu i kažkokį visai nereikalinga pamąstymą, apie šios dienos, vienos iš nieko nesiskiriančiu tūkstančio ir vienos. Kol aplink pasidaro migla...

Peržvelgiu galimu suvalgyti produktu sąrašą, išsirenku kažką, eilini karta šiek tiek per mažai. Alkanas mintis nuvaryti i šoną, pakanka. Laikrodis rodo daugiau nei aštuntą valanda vakaro.  "Na dar pusvalandis ir miego" sau pasakau ir pasileidžiu i kambarį. Prisistato ir katinas, tarytum pritartu miego idėjai. Mintyse pasidarau planą rytojui, ką suvalgysiu pusryčiams, ką reikia padaryti vakare ir likęs pusvalandis išgaruoja. Laikrodžiui įžengus i devinta valanda, atsiguliu. Kelios minutes... Ir vėl prasideda kita diena.